2018-10-27 Kristaus Karaliaus parapijoje J.E. vysk. Lino Vodopjanovo iniciatyva vyko programa, kurios tikslas – suburti žmones maldai už vyskupiją, kviesti asmeniniam įsipareigojimui dienos ar nakties adoracijoms, galiausiai – tiesiog priminti būtinybę melstis už vyskupiją, savas parapijas – kunigus, tikinčiuosius, už pasaulį ir visą Bažnyčią.
Po vyskupo Lino Vodopjanovo renginio atidarymo žodžio, konferenciją apie Švč. Sakramento adoraciją skaitė kun. Rimantas Kaunietis. Jo žodžių gelmę savo liudijimais vienbalsiai patvirtino kviestiniai svečiai iš Kauno: Eucharsitinio Jėzaus seserų kongregacijos narė s. Aloyza, kuri jau 13 metų koordinuoja Švč. Sakramento adoraciją vienoje Kauno bažnyčių – ji liudijo, kaip stebuklingai per tuos metus Viešpats parūpina ir adoruotojų, ir reikiamų malonių; viešnia Danutė pasakojo apie palaipsnį Viešpaties vedimą link adoracijos ir kaip po truputį pasikeitė jos gyvenimo kokybė. Kaip nuo visiško pasaulietiško paviršutiniškumo Dievas perkeitė jos kasdienybę, kurioje viskas dabar persmelkta Jo buvimu ir palaima. Giedrius liudijo, kaip, rodos po visiško jo gyvenimo subyrėjimo, Viešpats per laisvą įsipareigojimą adoruoti, grąžino jam ramybę. Adoraciją jis pavadino ‚gydymo ir pirmosios pagalbos institucija‘. Taip pat išreiškė pastebėjimą, kad Bažnyčia dar per mažai išvysčiusi sielovados sritis, kur adoracija būtų kaip didžiulis paguodos ir Viešpaties artumo šaltinis tiems, kurie negali Jo priimti sakramentiniu būdu.
Po liudijimų vyskupas pakvietė visus iš kriptos palypėti į katedrą ir veidas į veidą sutikti Viešpatį – tyloje adoravome Tą, apie kurį nuo pat ryto tiek daug kalbėjome – Jėzų. Po maldos vėl grįžome į kriptą, šventėme šv. Mišias. O paskui, parapijos namuose, mūsų laukė suneštinė agapė bei pašnekesiai.
Ačiū vyskupui ir parapijos kunigams, ypač kleb. Eugenijui Troickiui ir kun. Rimantui Kauniečiui, už betarpišką priėmimą, pasidalijimus, palaikymą. Telaimina Viešpats visas Jūsų iniciatyvas.
Dėkingi – parapijiečiai ir visi renginio dalyviai.
S. Elija Rudinskaitė SCS
Už fotografijas dėkojame s. Jūratei Marcinkevičiūtei DP