Klebono žodis 2019-05-19

V VELYKŲ SEKMADIENIS

Žodžiai, kuriuos čia Jėzus taria, nuskamba Paskutinės vakarienės metu Jeruzalėje. Tai ne tik žodžiai, kuriais Jėzus nubrėžia savo būsimą mirtį, bet kvietimas mylėti vienas kitą. Tačiau žydų sąmonėje mylėti kitą nėra nieko naujo, bet mylėti vienas kitą kaip Jėzus, tai jau nauja. Kaip Viešpats davė pavyzdį numazgojęs mokiniams kojas, taip Jis duoda naują įsakymą mylėti vienas kitą. Norint taip mylėti, reikia pažinti Jėzų ir imti iš Jo pavyzdį („Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“, o verčiant tiksliau – „jei turėsite meilės dvasios vieni kitiems“). Su krikščionybe po truputį prisijaukinamas žodis „agapė“, kurį tobulai išpildyti įmanoma tik gyvenantiems su Dievo dvasia. Juk Velykų laikas ir yra metas, kada krikščionys laukia Sekminių, Šventosios Dvasios atsiuntimo įvykio. Taigi, mylėti  - tai būti pripildytam Dievo dvasios ir ja dalintis su kitais (ypač tarp savųjų). Atverkime savo širdis, kad Dievas atsiųstų mums Dvasios galybę, duodančios jėgos mylėti vieni kitus.

                                                                                             Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-05-12

IV VELYKŲ SEKMADIENIS 

Jėzus kalba apie Atnaujinimo šventę (hebr. Chanuka), kurios metu prisimenamas šventyklos susigrąžinimas iš helenistinių užkariautojų (Judo Makabiejaus laikais 164 m. per. Kr.). Viena iš pagrindinių temų Jono Evangelijoje yra naujoji Šventykla – Dievo buvimas su žmonėmis. Šventės tikslas buvo žadinti viltį, jog Dievas ir vėl išvaduos žydus iš okupantų, šįkart – Romos pagonių. Jėzus yra naujoji Šventykla („Aš ir Tėvas esame viena“), jis yra naujasis Dievo artumas tarp žmonių. Bet kaip ir Šventykla, jam teks kentėti, būti paniekinta, sugriautam, tačiau kaip Dievas buvo Šventykloje prieš sugriovimą, taip Dievas yra Jėzaus asmenyje. Jis yra Ganytojas, kurio balsą girdėdamos aplink renkasi Jo avys ir jos jaučiasi saugios. Išgirskime Viešpaties balsą, kad taptume Dievo vaikai ir turėtume amžinąjį gyvenimą.

Šį sekmadienį meldžiamės už pašaukimus į kunigystę  ir pašvęstąjį gyvenimą (Gerojo Ganytojo sekmadienis).

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-05-05

III VELYKŲ SEKMADIENIS (MOTINOS DIENA)

Gražus evangelinis pasakojimas, kaip prisikėlęs Jėzus, padrąsinęs apaštalus žvejus dar kartą pamėginti užmesti tinklus, pakviečia į krantą pusryčių. O vėliau, kai bus pasisotinę, Petras turės atsakyti į ne labai vyrišką klausimą: Ar myli mane? Sakau, nevyrišką, nes klausimas ir atsakymas plauks iš širdies, o kitais atvejais, ir ypač šiais laikais, meilės klausimas dažnai skamba paviršutiniškai, įpareigojančiai, savanaudiškai ir pan. Jėzus, tris kartus paklausęs Petro ‚ar myli mane‘ ir išgirdęs teigiamą atsakymą, paves apaštalui ganyti avinėlius, aveles ir avis (juntama atsakomybė). Kai esame labai pavargę ir visos jėgos išnaudotos, mums reikia ne tik išgirsti, bet ir atpažinti Dievo balsą, kuris kviečia dar kartą pamėginti, pasikliauti Viešpačiu. Ir kaskart, kai taip elgiamės, mes atsakome į Jėzaus Meilės klausimą ir imamės mylėti kitus, kurie yra pavargę, išalkę, nuliūdę, nemylimi...

Šį sekmadienį prisimename savo ir visų motinas: už jas meldžiamės ir dėkojame. Prašykime, kad Dievo Motina Marija, kuriai skiriamas gegužės mėnuo, motiniška meile globotų visas pasaulio motinas ir mus mokytų būti dėkingais už jų pasiaukojimą ir meilę savo vaikams. Melskime gailestingojo Dievo malonės toms motinoms, kurios nusigręžė nuo savo motinystės kelio. Nuoširdžiai sveikinu visas parapijos mamas su Motinos Diena. Tegul Švč. Mergelė Marija nuolat Jus užtaria pas savo Sūnų Jėzų Kristų.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-04-28

II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS), (DIEVO GAILESTINGUMO SEKMADIENIS),

PASAULINĖ GYVYBĖS DIENA

Brangieji,

Atvelykį Bažnyčia švenčia dar ir kaip Gailestingumo ir Pasaulinės Gyvybės sekmadienį. Evangelinė abejojančio Tomo istorija labiausiai atsiskleidžia Dievo gailestingume, kurį Viešpats parodo apaštalui ir, dar kartą primena, kad Jėzus Kristus TIKRAI prisikėlė. Tomui pakako įrodymų patikėti priskėlusiu Viešpačiu. Taip pat apaštalui užteko nuolankumo kad, sutikęs Jėzų, ūgteltų tikėjime. Būtent tikėjimo šviesoje įmanoma matuoti įrodymus, liudijančius Prisikėlimo įvykį. Netikintįjį (ar yra tokių tarp krikščionių?) jokie įrodymai neperkalbės, net jeigu Jėzus įžengtų į jo gyvenimą. Nors nė vienas nežinome kokiais keliais Dievas ateina. Tomas tapo šventuoju ne dėl to, kad išvydo prisikėlusį Viešpatį, išblaškė savo abejones ir juo patikėjo, bet kad paliudijo savo tikėjimą nešdamas Gerąją Naujieną visoms tautoms. 

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-04-14

VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS

Brangieji,

Verbų arba Palmių sekmadieniu prasideda Šventoji savaitė, kuri savyje talpina žmogaus protu neaprėpiamą, bet tuo pačiu neišvengiamą Dievo kančios ir žmonijos išganymo istoriją. Šiomis dienomis liturginiai Šventojo Rašto tekstai iki sielos gelmių jaudins ne vieno krikščionies širdį. Apmąstydami Kristaus kančią, žinome, kad ši savaitė būtina, kad išgyventum Velykas. Turtinga ir prasminga Didžiojo Tridienio liturgija mus kviečia stabtelėti ir susimąstyti apie Dievo begalinę meilę, parodytą mums, apie Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. Švęsdami Kristaus kančios ir mirties paslaptis mes tampame dieviškosios prigimties dalininkais, o taip pats ir tikėjimo liudytojais kasdienėje aplinkoje. Tegul šios savaitės slėpiniai paruošia mus velykiniam Prisikėlimui.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-04-07

V GAVĖNIOS SEKMADIENIS

2019-03-31

Teisimo elgsena būdinga visų laikų žmonėms. Ne išimtis ir šios dienos Evangelijoje papasakota jautri istorija, su laiminga pabaiga (bent nusidėjėlei moteriai). Jėzus ją ištraukęs iš Rašto aiškintojų ir fariziejų rankų, pilnų akmenų, greitai pats  taps parmerkimo mirčiai objektu. O Jo pasakyti žodžiai: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“ taps visų laikų aksioma, primenanti, kad nėra visada tik balta ar juoda. Visuomet yra kažkas daugiau nei pasaulio teismas, kas suteikia nusidėjėliui viltį, kai, rodos, aplink visų esi pasmerktas. Džiugina tai, kad šiai vilčiai Viešpats nubrėžė Išganymo kelią, paženklintą kančia, mirtimi ir prisikėlimu. Artėdami prie mums visiems brangių didžiųjų švenčių minėjimo, leiskimės į gailestingumu, pasiaukojimu ir meile persmelktą kelionę, kurios priekyje yra mūsų Viešpats Jėzus Kristus: Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

IV GAVĖNIOS SEKMADIENIS (LAETARE)

Sūnaus Palaidūno arba Gailestingojo Tėvo istorija mums visiems gerai žinoma. Ne kartą gavėnios metu šis evangelinis pasakojimas apmąstomas drauge su bendruomene, tikintis, kad krikščionys kai ko iš to pasimokys. Šįkart kviečiu pažvelgti į vyresnįjį sūnų (arba brolį). Nors iš namų su savo palikimo dalimi išėjo jaunesnysis sūnus, tačiau akivaizdu, kad išeiti norėjo ir vyresnėlis: „Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nesi davęs nė ožiuko pasilinksminti su draugais“. Jis buvo arti tėvo, bet toli nuo tėvo širdies. Juk istorija apie Dievo gailestingumą, apie Dievo artumą. Kaip dažnai esame arti Dievo ar Jo namų, o jaučiamės ar gyvename tarsi Dievas būtų toli – jokio džiaugsmo ir gyvybės. Šios dienos Evangelija (kaip ir sekmadienis) yra džiaugsmo Naujiena. Dar ir todėl, kad gavėnia ritasi į antrą pusę, švinta Velykų kontūrai. Tik giliame ir autentiškame Dievo gailestingume ir Jėzaus asmenyje galime išgyventi laisvės ir džiaugsmo pilnatvę.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-03-24

III GAVĖNIOS SEKMADIENIS

Šiandien, kaip ir Mozės laikais, Dievas sako: išgirdau persekiojamųjų skundą prieš prispaudėjus, žinau jų kančią. Šiandien taip pat Dievas atskleidžia savo meilę ir užuojautą. Jis atsiuntė savo Sūnų, naują Mozę, kad jis išvaduotų mus iš vergijos, sunkesnės negu vergija Egipte, būtent iš nuodėmės vergijos. Jėzaus asmenyje Dievas nužengė, kad išvestų mus į žemę, daug gražesnę negu Kanaano kraštas. Tačiau tarp išėjimo iš vergijos krašto ir įžengimo į laimingą žemę Dievo tauta turėjo išgyventi dykumoje keturiasdešimt metų, kurie yra žemiškojo gyvenimo įvaizdis. Išėjimas iš Egipto vaizduoja mūsų krikštą. Mūsų mirtis bus slenkstis, už kurio prasidės tikrasis gyvenimas Dievo poilsio krašte, kaip sakė psalmininkas. Iki tos dienos, kurios nežinome, einame į priekį, šio gyvenimo dykumoje sustiprinami Dievo Žodžio ir dangaus manos – Eucharistijos, kuri yra maistas, teikiantis amžinąjį gyvenimą. Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų (Jok 4, 7–8), rašė apaštalas Jokūbas.

Brangūs broliai ir seserys, Dievas sukūrė žmogų, kad bendrautų su juo. Jis yra Dievas Abraomo, Dievas Izaoko ir Dievas Jokūbo. Jis yra Dievas Pranciškaus Asyžiečio ir Teresės iš Kalkutos. Jis yra Dievas mūsų protėvių, mūsų tėvų ir kiekvieno iš mūsų Dievas. Jis yra Dievas, tapęs artimu žmonėms. Tačiau tuo pat metu Jis yra transcendentinis Dievas, kuris sakydamas „Aš esu Esantysis“, apreiškia savo paslaptingą vardą. Dievas yra neapsakomas, viršija viską, ką mes galime suprasti. Taigi taip, kaip Mozė, apvalykime savo širdį, ir pirmiausiai Dievo garbinimu. Šiuo gavėnios laiku, eidami atgailos keliu ir atlikdami konkrečius gailestingumo darbus, artinkimės prie Viešpaties ir tuomet jis tikrai artinsis prie mūsų, kaip Pats yra pažadėjęs!

Ištrauka iš T. Bernardas de la Borderie OSB homilijos

2019-03-17

II GAVĖNIOS SEKMADIENIS

Brangieji,

Kai kas Jėzaus atsimainymą sieja su Mozės kopimo į Sinajaus kalną fonu, tačiau, labiau tikėtina, kad šis įvykis glaudžiai rišasi su rudenį švenčiama Palapinių švente (sukkōt), trukusią visą savaitę. Dėl to evangelistas Lukas ir pradeda: „Praslinkus maždaug aštuonioms dienoms po šitų žodžių...“ Apskritai, didieji Jėzaus gyvenimo įvykiai buvo glaudžiai susieti su žydų kalendoriumi. Šalia gundymo kalno, skelbimo kalno, maldos kalno, baimės kalno, kryžiaus kalno atsistoja atsimainymo kalnas. Gavėnios pabaigoje lauks prisikėlimo arba Prisikėlusiojo kalnas. Šie ir daugiau biblinių kalnų mus veda į liturgijos kalną – šventyklą, kur galime sutikti Dievą ir su Juo kalbėtis. Lukas jau dabar atkreipia dėmesį, kad Jėzus „užkopė į kalną melstis“. Atsimainymas yra maldos įvykis, nes Jėzus kalbasi su Tėvu. Taip ir mes, vedini Jėzaus, leiskimės kalbėtis su dangiškuoju Tėvu ir ruošti savo širdis džiugiam Velykų slėpiniui.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

VIII EILINIS SEKMADIENIS

ŠV. KAZIMIERO ATLAIDAI

Šv. KAZIMIERAI, jaunimo ir mūsų krašto globėjau, savo pagalba rūpestingai lydėk visus brolius ir seseris, padėk išsaugoti gyvą ir tvirtą krikščionišką tikėjimą, pagarbą mūsų Viešpaties Motinai Švenčiausiajai Mergelei Marijai. 

Meilės Karalaiti, drąsink priešintis bet kokiai nuodėmei, ugdyk skaistumą, taiką ir vienybę, padėk rūpintis vargšais, būk mums doro gyvenimo pavyzdžiu. Amen.

2019-02-24

VII EILINIS SEKMADIENIS

Brangieji,

Šiandienė Evangelija kieta kaip riešutas. Net jeigu iš paskutiniųjų stengčiausi atleisti, būti gailestingu ir pan., vis tiek tai būtų didelis iššūkis. Į jėzaus mokymą neturėčiau žvelgti ir elgtis, kad patikčiau Dievui ar kad laimėčiau dangų. Greičiau, pirma, turiu patikėti, jog mano gyvenime Dievas jau kai ką atliko radikalaus. Dėl to naujas gyvenimas manyje įkvepia ir skatina gyventi perkeistą gyvenimą. Gailestingumas, atleidimas ir panašūs dalykai, kaip bebūtų gaila, turėtų paliesti tuos, kurie skriaudžia kitus. Tik ar daug vilčių, jog jie atsivers, pasikeis, atlygins žalą? Tą turime daryti mes: vargšai, skurdžiai, prispaustieji, nelaimingieji ir kitokios aukos. Dievas pirma imasi susitaikinimo ne blogiečių, bet nukentėjusių gyvenimuose. Juk Jėzaus laikais nuskriaustieji buvo Romos galios ir turtingųjų rankose. Jėzus nemoko mūsų būti aukomis, bet gilesne prasme Jėzaus mokymas – kaip nebūti aukomis. Krikščioniškasis gailestingumo radikalumas visais laikais atimdavo amą iš pasaulio galingųjų ir turtingųjų. Būkime šio pasaulio Dievo gailestingumo ambasadoriais ir semkimės jėgų ir drąsos iš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-02-17

VI EILINIS SEKMADIENIS

Broliai ir seserys,

Palaiminimais šiandien kupini pranašo Jeremijo, Psalmės ir Evangelijos pagal Luką skaitiniai. Jie skelbia, kad palaiminti tie, kurie pasikliauja Dievu. Luko palaiminimai skiriasi nuo evangelisto Mato, nes skirti skirtingai žmonių auditorijai. Po pateiktų keturių gyvenimiškų situacijų, pripildytų palaiminimais, Lukas pateikia grėsmingus įspėjimus tiems, kurie nesidalina ir skriaudžia kitus: „vargas jums...“ Žodis „palaiminti“ nėra laimės apibūdinimas, kaip mes pratę galvoti. Mes negalime paprastu būdu „įsigyti“ palaiminimus, tai Dievo veltui duota dovana (malonė). Viešpats geriausiai žino ko mums reikia. „Palaiminti jūs vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė“. Tai tarsi „dangaus pyragas“, kaip sakytų Karl‘as Markx‘as: „Religija yra opiumas liaudžiai“. Palaiminimais Dievas nesiima spręsti mūsų materialinių problemų, tačiau jis laimina tuos, kurie vargsta, alksta, verkia ir pan. O kartu primena atsakomybę tiems, nuo kurių priklauso bendrasis pasaulio gėris. Labai nedidelė grupė žmonių ar tautų gali iš esmės pakeisti pasaulio ekonominį veidą (jeigu tik norėtų). Tačiau reikia glaudaus bendradarbiavimo su Dievu, kuris per Jėzų Kristų nuolat atkuria žmonijos paveikslą pagal savo panašumą.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-02-10

V EILINIS SEKMADIENIS

Brangieji,

Paskutiniai du sekmadieniai išryškino Dievo pašaukimą ir mūsų atsiliepimą į jį. Praėjusią savaitę mes girdėjome pranašo Jeremijo pašaukimą ir Jėzaus kalbą sinagogoje apie jo paties pašaukimą. Šiandien pranašas Izaijas atranda save Dievo akivaizdoje ir jaučiasi nevertas; jis yra apvalomas, nuskaistinamas ir pasiruošęs atsiliepti į Dievo kvietimą. Petro atsakas panašus – jis Jėzaus akivaizdoje jaučia jo ypatingą artumą ir galią, o kartu ir savo nevertumą. Bet, kaip ir Izaijas, nepaisant jausmų ir nevertumo, Viešpats kviečia kiekvieną žmogų atsiliepti ir sekti juo. Nėra taip svarbu ar jaučiamės (ne)verti tarnauti Dievui. Daug svarbiau, jog Dievas mus išsirenka ir randa būdų mus praturtinti savo malone, nors vėl ir vėl suprantame, kad esame, kaip pranašas Izaijas sakė, „suteptomis lūpomis“. Jėzus ne tik tikisi iš apaštalo Petro tikėjimo ženklų ir ramaus grįžimo namo, jo sekėjai turi keliauti į pasaulį ir žvejoti žmones. Pripildyti Dievo dvasios dovanų, mes taip pat savo žodžiais ir darbais esame kviečiami dalintis tikėjimu su kitais.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-02-03

IV EILINIS SEKMADIENIS

Broliai ir seserys,

Kai Pilypas pasidžiaugė, jog susitiko su Jėzumi iš Nazareto, Natanaelis atkirto: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?“ (Jn 1, 46). Išties, Jėzaus laikų Nazareto gyventojai neturėjo gero vardo Izraelio krašte. Pažinoję Marijos ir Juozapo šeimą, nazaretiečiai negalėjo priimti jų tarpe kilusio Mesijo. Juos piktino ir tai, kad Jėzus savo krašte nepadarė jokio stebuklo. Kodėl? Daug savimeilės? Pavydo? Nuodėmingumo? Išankstinis nusistatymas? Tuomet jie nepriėmė Dievo įsikūnijimo tiesos ir troško stebuklų. O kas mums trukdo priimti Jėzų šiandien? Godumas? Savimeilė? Pavydas dėl kito sėkmės? Nuodėmės? Dažnai pagalvojame, kad Viešpats yra mums pažįstamas ir savas. Bet ar priimame Jį nuolankia ir kupina širdimi šiandien?

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-01-27

III EILINIS SEKMADIENIS

Brangieji,

Evangelistas Lukas džiaugiasi, galėdamas į savo knygas (Evangeliją ir Apaštalų darbus) sudėti visą Senojo Testamento ir žodinės tradicijos kraitį, išsiskleidusį Jėzaus Kristaus mokyme: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. Lukas nori labiau pabrėžti Dievo veikimą dabar, o ne aprašyti istorinius ar chronologinius įvykius. Evangelistas pasakoja apie įvykius, kuriais Jėzus pakeitė žmonių gyvenimus. Lukui Jėzaus asmuo nėra vien tik mokytojas, bet dieviškas savybes turintis ir žmonių dvasinius lūkesčius pildantis Dievo pasiųstasis (Mesijas). Užbaigę maldų už krikščionių vienybę savaitę melskime Dievą, kad Jo Žodis mus pažadintų gyvajam ir šiandien veikiančiam Jėzui.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-01-20

II EILINIS SEKMADIENIS

Brangieji,

Šiuo pirmuoju padarytu stebuklu, atrodo, kad Jėzus neskubėjo rodyti savo dieviškas galias: „Dar neatėjo mano valanda“. Tai Marija išprovokavo Jėzų kažko imtis. Kanos vestuvių įvykis kviečia mus matyti ne patį stebuklą, bet Dievo veikimą per Kristų, kuris ne tik turi dievišką galią, bet pradeda savo viešąją veiklą.
Šiame Jėzaus darbe (stebukle) slypi daug simbolių. Vanduo – tai Senasis Įstatymas, o vynas – tai Naujo Įstatymo malonė. O kur dar didžiulis vandens kiekis (apie 400 litrų), kurį Jėzus pavertė vynu. Neišleiskime iš akių Marijos ir tarnų vaidmens. Būtent Viešpaties motina paskatina Jėzų atlikti šį veiksmą. Marija tapo tarpininke tarp Jėzaus ir vestuvių svečių. Kaip Viešpats atsiliepė į Marijos tarpininkavimą, taip jis šiandien išklauso mūsų maldas per Marijos užtarimą. Atkeipkime dėmesį ir į vestuvių tarnus, kurie vieninteliai matė kas čia ką tik nutiko (visi kiti džiaugėsi vestuvių švente, skaniu ir nesibaigiančiu vynu). Tai žinia ir mums – konkrečiose situacijose turime ne tik atpažinti Kristaus veikimą, bet ir būti jos dalyviais. Kanos vestuvės mums pateikia bent tris dalykus. 1. Kristus apreiškia savo dieviškumą ir pradeda viešosios veiklos misiją. 2. Marijos įtaka Jėzui ir jos tarpininkavimas tuomet ir dabar. 3. Tarnai, viską matę, tampa ne tik šio įvykio liudininkais, bet ir dalyviais.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-01-13

KRISTAUS KRIKŠTAS

Broliai ir seserys,

„Visa šio vyksmo (t.y. krikšto) reikšmė išaiškėja tik turint prieš akis kryžių ir prisikėlimą. Žengdami į vandenį, krikštijamieji išpažįsta savo nuodėmę ir mėgina nusimesti šią savo kaltumo naštą. Kaip elgėsi Jėzus? Lukas, visoje savo evangelijoje budriai stebintis besimeldžiantį Jėzų, vis vaizduojantis Jį kaip besimeldžiantį, besikalbantį su Tėvu, praneša, kad Jėzus krikštą priėmė melsdamasis. Krikščionijai, turinčiai prieš akis kryžių ir prisikėlimą, tapo aišku, kas įvyko: Jėzus užsivertė ant savo pečių visos žmonijos kalčių naštą; Jis nunešė ją žemyn į Jordaną... Visa Jėzaus krikšto reikšmė, Jo „visas teisumas“ atsiskleidžia tik kryžiuje: krikštas – mirties už žmonijos nuodėmes prisiėmimas, o balsas per krikštą: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus“ – išankstinė nuoroda į prisikėlimą“ (Benediktas XVI „Jėzus iš Nazareto“ I dalis).

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2019-01-06

Viešpaties Apsireiškimas (Trys Karaliai)

Brangieji,

Rytų išminčiai, skaitydami dangaus ženklus, leidžiasi į kelionę pas „gimusį karalių“, kurio namai ir adresas yra mažas Betliejus, pranašystėmis skurdus ir neperspektyvus miestelis išganymo istorijoje. Tik savyje uždegę ne tik proto, bet ir tikėjimo smalsumą, išminčiai atranda Dievo pėdsakus, nes tvirtai žinojo, jog Dievas apsireiškia per kūriniją. Toje kelionėje (į abi puses) pirmųjų piligrimų laukė išbandymai. Čia taip pat reikia dieviškos išminties, kad išvengtum blogio ar būtum pakankamai tvirtas su juo susigrumti. Erodas – vienas iš tų, bijančių prarasti savo valdžią ir piktnaudžiaujantis galia. Ir čia, kur ateina Dievas, jam mėginama užkirsti kelią. Tačiau Dievui nėra negalimų dalykų. Šiandienos krikščionis turi dvasingai skaityti laiko ženklus ir pasimokyti nuolankumo, vedančio į susitikimą su gimusiu Jėzumi. Kas tie laiko ženklai? Tegul šįkart esti Dievo žodžiai, sklindantys iš Šventojo Rašto knygų. Ženklai - tai tarsi Jėzaus laikų žvaigždės, nurodančios kelią pas Dievą. Atverkime savo širdis laiko ženklams – Šventojo Rašto žodžiams, nurodantiems kryptį pas meilės Karalių.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis