Klebono žodis 2018-04-22

IV VELYKŲ SEKMADIENIS

Brangieji,

Kristus save pavadina Geruoju (graikų kalboje – idealiu, nuostabiu) ganytoju: „Geras ganytojas už avis guldo gyvybę“. Jis, kaip tikras ganytojas, eina pirma, o avys, pasitikėdamos juo, seka paskui jį. Tad Jėzus yra pavyzdys. Dieviškoji ganytojo savybė – viską padaryti, kad besąlygiškai pasirūpintų savo ganomaisiais. Apaštalas Jonas laiške mums primena: „mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame“ (1 Jn 3,1). Jėzaus ryšys su savo Tėvu yra toks pat, kaip ir su visa Bažnyčia (taip pat ir su tais, kurie yra „ne iš šios avidės, /.../ kurie klausys jo (Jėzaus) balso“). Viešpats veda savo brolius ir seseris ne tik iš įvairių pavojų ar į sočias gyvenimo ganyklas, bet pirmiausia – į vidinę laisvę. Tuo pat metu turi būti kuriamas abipusis pasitikėjimo santykis. Prisikėlęs Viešpats dar kartą mums paliudija savo ištikimybę ir kviečia atsiliepti į jo kvietimą ne tik sekti juo, bet ir veikti Jėzaus vardu (ir dėl jo) kasdieniame gyvenime.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2018-04-15

III VELYKŲ SEKMADIENIS

Brangieji,

Kristus toliau judina apaštalus ir kitus mokinius priimti ir liudyti prisikėlusį Viešpatį. Ir tai daro ieškodamas „ko nors valgyti“. Išvydamas iš apaštalų (ir mūsų) širdžių dvejones Jėzus vėl mus sugrąžina prie Paskutinės vakarienės ir Sandoros įvykių ir drąsina: „palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“. Dar daugiau, Evangelija mums primena, jog Viešpats savo mirtimi ir prisikėlimu išdildė mūsų nuodėmes ir mes „esame šių dalykų liudytojai“. Povelykinis krikščionis – tai vilties žmogus, kuris ne tik tiki Velykų slėpiniu, bet nuolat save gaivindamas Dievo Žodžiu ir Eucharistija, gyvena Kristuje ir liudija jį pasaulyje. Šiandien ypatingai reikia aiškaus krikščioniško balso siekiant taikos (ypač Sirijoje ir Ukrainoje), ginant žmogaus gyvybę, saugant gamtą, gerinant socialinį teisingumą, mažinant lytinę, rasinę ar tautinę nelygybę, stiprinant krikščioniškąsias vertybes švietimo ir kitose ugdymo įstaigose, didinant bendradarbiavimą politiniame gyvenime.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2018-04-08

II VELYKŲ SEKMADIENIS - ATVELYKIS

(DIEVO GAILESTINGUMO SEKMADIENIS)

Brangieji,

„Abejojančio Tomo“ pravardė yra skirta ne tik apaštalui Tomui, kuris iš karto nepatikėjo Jėzaus priskėlimu, bet ir mums, drįsčiau pasakyti, kai suabejojame ne kiek Kristaus prisikėlimu iš numirusių, bet Jo veikimu kiekvieno iš mūsų gyvenime. Abejojantis Tomas į save suėmė ir visos žydų tautos istorinę tikėjimo atmintį, kuri savyje talpino Mesijo atėjimo viltį. Šiandien galime džiaugtis Viešpaties teikiamu palaiminimu, kuris tikėjimą praturtina visiems, kurie atvira širdimi priima Dievą į savo gyvenimą: „Palaiminti, kurie tiki nematę“ (Jn 20, 29). Viešpats kiekvienam laisvai dovanoja tikėjimo dovaną, kad galėtume išpažinti Kristaus priskėlimą. Kaip Jėzus pakvietė Tomą savo pirštais paliesti jo šoną ir „nebebūti netikinčiu, bet tikinčiu“, taip mes esame kviečiami atrasti Kristų Šv. Rašte, sakramentuose, Bažnyčios gyvenime ir misionieriškai nešti Kristaus tikėjimą. Šventasis Jonas rašo: „Šitie (ženklai) yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą“ (Jn 20, 30-31).

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2018-04-01

VIEŠPATIES JĖZAUS KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS)

Brangieji,

Velykos, tai ne tik garsus ir džiugus „Aleliuja“, bet puiki proga visa būtimi giedoti Viešpaties pergalę prieš mirtį. Atverkime savo širdis už mus mirusiam ir prisikėlusiam Kristui, kuris iš mūsų vidaus išmeta nuodėmes ir Šventosios Dvasios dėka paverčia mūsų gyvenimą nesibaigiančiomis velykomis.

Su šv. Velykomis!

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2018-03-25

VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS

Šį sekmadienį kartu su visuotine Bažnyčia įžengiame į Didžiąją savaitę ir, turtingos liturgijos dėka, leidžiamės apmąstyti Viešpaties kančią ir mirtį. Šiandien ne tik džiaugiamės Kristaus įžengimu į Jeruzalę ir Kaziuko mugėse  ar šventoriuose nupirktomis ir pašventintomis verbų šakelėmis, bet visu savo krikščionišku gyvenimu įsipareigojame priimti ir Velykų slėpinį. Viešpats kviečia mus drauge išgyventi Didžiosios savaitės, o ypač Didžiojo Tridienio, dvasią, nesirenkant vien tik balta ar juoda – „Osana, Dovydo Sūnui“ ar „Ant kryžiaus jį“, bet sąmoningai patiriant begalinę Dievo meilę. Dievo kančios drama neapsiriboja vien Viešpaties mirtimi ant kryžiaus, bet savyje talpina dangaus pažadą, jog „atėjo išsipildymo metas, Dievo karalystė čia pat. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ (Mk 1, 12-15). Šis „išsipildymo metas“ tapo kūnu Jėzaus asmenyje, Jis yra Karalius ir Jame pildosi Dievo karalystė. Atsiliepkime ir sekime. Iki Velykų, iki pasaulio pabaigos.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2018-03-18

V GAVĖNIOS SEKMADIENIS

Brangieji,

Graikų smalsumas pamatyti Jėzų kiek anksčiau atkartoja Jono Krikštytojo mokinių troškimą išsiaiškinti Jėzaus [dievišką] tapatybę. Jėzus atsako kvietimu ne tik ‚ateiti ir pamatyti‘, bet šįkart jis kviečia leistis į kančios ir mirties kelią, vedantį į amžinąjį gyvenimą. Mokytojas kalba apie gyvybę, kurią reikia pražudyti amžinajam gyvenimui: „jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“. Jėzus rodo pavyzdį ne tik savo mokiniams ar smalsiems graikams, bet ir mums ir ragina permąstyti gyvenimą dėl kito prasmę. Tai įmanoma tik tarnystės dvasioje. Evangelisto Jono žodyne „matyti“ reiškia matyti ne tik akimis, bet taip pat tikėti. Kitoje Evangelijos vietoje randame Jėzaus žodžius: „Palaiminti, kurie tiki nematę“ (Jn 20, 29). Šiandienės Evangelijos šviesoje posakį „matyti tai tikėti“ galima sustiprinti „tikėti tai matyti“. Artindamiesi prie didžiųjų Viešpaties kančios ir mirties slėpinių nuolat gaivinkime savo širdyse troškimą ne tik pamatyti ir sutikti Jėzų, bet su juo gyventi.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2018-03-11

IV GAVĖNIOS SEKMADIENIS (Laetare)

Broliai ir seserys,

Nuostabūs Jėzaus žodžiai apie Dievo troškimą per kryžių išgelbėti pasaulį kyla po pokalbio su fariziejumi Nikodemu. Jis Jėzaus asmenyje atpažįsta mokytojo „nuo Dievo“ savybes ir nuoširdžiai ieško atsakymų į gyvenimo ir būties klausimus. Jo netenkina amžinojo gyvenimo tikrovė, kuria jis tikėjo, bet neria gilyn. Nikodemo dvasinis smalsumas jį nuves iki Jėzaus kančios ir mirties ir jam beliks pasidalinti savo „alavo ir miros mišiniu Jėzaus kūnui patepti ir jį palaidoti“. Šį ketvirtąjį  „džiaugsmo“ (lot. k. laetare) sekmadienį ir mes esame pripildomi viltimi, jog gavėnia jau įpusėjusi. Kaip Nikodemas, mes taip pat turime ne tik žadinti amžinojo gyvenimo viltį, bet įprasminti savo gyvenimą per Kryžių, kuris tampa atpirkimo ženklu. Per kryžių Dievas ateina mus išgelbėti ir išaukštinti mus iš blogio tamsos. Kodėl? Nes Jis mus gailestingai myli. Sakoma, kad nėra nemokamų pietų, tačiau Dievas veltui dovanoja malonę būti su Juo ir turėti gyvenimą, „apsčiai jo turėti“. Įsižiūrėdami į kenčiantį ant kryžiaus Dievo Sūnų, leiskime Dievui veikti mumyse ir priimkime kryžių ir auką (išbandymus ir sunkumus) kaip garbės ženklą, vedantį ne tik į asmeninę amžinąją laimę, bet ir į tarpusavio bendrystės Bažnyčioje bičiulystę. 

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2018-03-04

III GAVĖNIOS SEKMADIENIS

Brangieji,

Šiandien mes neblogai suprantame kai kuriuos Jėzaus ženklus ir kalbas, aprašytas Evangelijose. Žydams klausyti Jėzaus „pranašysčių“ apie šventyklos sugriovimą ir jos atstatymą per tris dienas buvo stiprus iššūkis ir antausis. Praeis šiek tiek laiko ir kai kurie prisimins šiuos žodžius kai žvelgs į kenčiantį ir nukryžiuotą Jėzų. Šventykla sugrius (apie 70 m. po Kr.), bet iki dabar žydų sąmonėje ir liturgijoje išliks Mesijo laukimas. Mes, keliaudami per gavėnią, per Dievo Žodį drąsinami skaityti laiko ženklus ir įprasminti šį maldos, pasninko ir išmaldos metą. Didžioji Šventykla visomis prasmėmis bus atkurta laikų pabaigoje, o dabar imkimės išvalyti savo vidaus šventoves nuo nuodėmių ir blogio ir, tą darykime, Jėzaus prisikėlimo šviesoje. Tegul mūsų pastangos neapsiriboja vien pasaulio malonumų dietomis, bet perkeičia širdis.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2018-02-25

II GAVĖNIOS SEKMADIENIS

Brangieji,

Naujajame Testamente yra vos kelios evangelinės vietos (Jėzaus krikštas, atsimainymas), kuriose kalba Dievas Tėvas, visais kitais atvejais Dievas kalba per savo Sūnų. Šįkart Dievas išvaiko visas apaštalų abejones kas yra Jėzus, gretinant jį prie Mozės ar kitų didžiųjų pranašų ir dar kartą patvirtins, kad „šitas yra mano mylimasis Sūnus“. Palapinių idėja (rudens derliaus šventė sukot) Petrui pakiša mintį dėkoti Dievui už jo artumą ir rūpestį Dievo tauta tremties metu (40 metų). Tačiau Tėvo troškimas per Jėzų kurti kitokią Dievo tautą, bažnyčią (eklesia – žmonių sambūrį, bendriją), ant kurios Viešpats ir ateityje statys savo bažnyčią: „Tu esi Petras, uola (Kefas), ant kurios aš pastatysiu savo bažnyčią“. Atsimainęs Petro, Jokūbo ir Jono akyse Jėzus kuria (buria) naują žmonių bendruomenę, bažnyčią Tegul prasidėjusi gavėnia sutelkia mus mąstyti apie Jėzaus prisikėlimą iš numirusių ir gyventi bendruomeniškumą, kuriame atpažįstamos ne tik maldos, pasninko ir išmaldos praktikos, bet visas gyvenimas teperkeičia mūsų širdis.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis

2018-02-18

I GAVĖNIOS SEKMADIENIS

Brangieji,

Per Jono krikštą Jėzus gauna užduotį – vienytis su visais žmonėmis ir parodyti naują, kiek kitokį Dievo paveikslą. Žodį „paakinti“ reiktų versti tikslesniu žodžiu „išstumti“. Pradžios knygoje skaitome, kad Dievas „išstūmė“ pirmuosius tėvus iš rojaus. „Išstumtas“ į dykumą Jėzus praranda patogų gyvenimą Tėvo artumoje kaip pirmieji tėvai rojuje, kad būtų šėtono gundomas ir vėliau imtųsi skelbti Gerosios Naujienos. Šėtono (arba priešininko) tikslas yra sugundyti Dievo Sūnų, kad jis liautųsi rūpinęsis žmonėmis. Tiesa, Dievas išbando žmogų (taip pat ir Jėzų), kad patikrintų savo Sandoros dalininką. Kaip Jėzus buvo Dvasios pripildytas, taip ir kiekvieną žmogų Dievas pripildo savo malone. Atpažinkime šių laikų dykumą ir leiskimės į ištikimybės su Dievu kelionę, vedančia ne tik į Velykų slėpinį, bet ir į amžinąjį Prisikėlimo džiaugsmą.

Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis